EVANGELIJA  Mk 14, 12 - 16. 22 - 26

Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?" Jis išsiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: 'Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?' Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums". Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą. Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!" Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje". Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Eucharistija nėra vien tik švelnumas, intymumas ar pamaldus susikaupimas. Tai iššūkis, kvietimas dalyvauti gyvenime, mokymasis dalintis savimi, teisingumo poreikis, noras jausti broliškumą, sugebėjimas nešti kitų naštą, apsisprendimas švelniai prisiliesti prie savo brolio skausmo. Dalyvavimas Eucharistijoje - tai ne vien savo dvasinio alkio numalšinimas, bet kartu ir įsipareigojimas malšinti kitų alkį. Maitintis šiuo Kūnu, tolygu prisiimti riziką tapti nauju žmogumi, nes mumyse yra pats Dievas, Jo kilnumas, mūsų gyslomis teka dieviškasis gyvenimas. Mes įsipareigojame atiduoti save. Yra švenčių, kurios baigiamos iškilmingu eucharistiniu palaiminimu. Žmonės persižegnoja ir ramia širdimi išeina iš bažnyčios. Pamaldos baigtos...

   Iš tiesų, dalyvaujant Eucharistijoje, tą akimirką niekas nesibaigia. Viskas tik prasideda. Jei tikrai nuoširdžiai priimame Eucharistiją, priimame ir riziką, kuri neapsiriboja dalyvavimu procesijoje ir tuo, kad ne visų būsime suprasti ir priimti. Kur kas svarbesnė yra mūsų užduotis keistis ir keisti pasaulį.

 Taip...

    Dalyvauti Eucharistijoje, reiškia: surizikuoti eiti kartu su Viešpačiu. Kristus visuomet nori būti drauge su žmonėmis, nešti jiems paguodą ir viltį, suraminti vienišuosius, pagydyti žaizdas, pasilenkti prie vargšų ir nusivylusiųjų.

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

06.20  Nekaltoji Švč. M. Marijos Širdis