EVANGELIJA
Mk 14, 10-21
Pirmąją
Neraugintos duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui:
„Kur paruošti tau Velykų vakarienę?" Jis išsiunčia du mokinius, tardamas:
„Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš
paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: „Mokytojas liepė
paklausti: kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų
vakarienę?" Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite
mums". Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus,
ir paruošė Velykų stalą.
Vakare
jis atėjo su Dvylika. Bevalgant prie stalo vakarienę, Jėzus prabilo: „Iš tiesų
sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane". Jie labai
nuliūdo ir ėmė už kits kito klausinėti: „Nejaugi aš?" O jis tarė: „Vienas iš
Dvylikos, kuris dažo su manimi viename dubenyje. Tiesa, Žmogaus Sūnus eina savo
keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų.
Geriau jam būtų buvę negimti".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Šv. Romano Melodo († apie 560) homilija
Kas, tai išgirdęs, nebuvo apstulbintas? Kas, tai
išvydęs, nesudrebėjo? Jėzus, pasveikintas išdavikiško bučinio, Kristus,
parduotas pavydo, Dievas, savanoriškai atsiduodantis pančiams! Kaip visata
tebeegzistavo tą valandą, kai Juo buvo prekiaujama, kai Jį pardavinėjo, kai
buvo išduodamas Teisėjas? Pasigailėk, pasigailėk mūsų Tu, kuris pakeli visas
kaltes, kuris lauki visų atgailaujančiųjų!
Kai jis, mylimasis, kuris Tave atmetė,
pašauktasis, kuris Tave apleido, karūnuotasis, kuris Tave įžeidė, tebesvarstė
apie savo žabangus, planuodamas Tavo žmogžudystę, Tu, o gailestingasis ir
kantrusis, trokšdamas iki mirties parodyti savo neapsakomą meilę žmogui,
pripildei dubenį, palenkei nugarą, tapai tarnų Tarnu. O Judas Tau, o Išganytojau,
ištiesė kojas, kad jas nuplautum! Pasigailėk, pasigailėk mūsų Tu, kuris pakeli
visas kaltes, kuris lauki visų atgailaujančiųjų!
Vandeniu Tu nuplovei kojas, bėgusias Tave
išduoti, ir mistiniu maistu Tu maitinai savo gailestingumo priešą. Tu pradžiuginai
vargšą savo malonėmis, savo dovanomis auginai apgailėtiną būtybę, padarydamas
ją turtinga ir laiminga. Pasigailėk, pasigailėk mūsų Tu, kuris pakeli visas
kaltes, kuris lauki visų atgailaujančiųjų!
Judai, visais atžvilgiais ir visą laiką tu buvai
turtingas, nes savo rankose turėjai iždą, o širdyje nešiojai Kūrėją. Kas gi tau
atsitiko, nelaimingasis, kad šiandien lyg neturtėlis tu nuėjai susirasti tų,
kurie neturi tau ką duoti? Tikrai, ką gi jie tau duos, ką gausi iš jų mainais
už Tąjį, kurį parduodi? Dangų ir žemę, visą visatą mainais už Jį? Pasigailėk,
pasigailėk mūsų Tu, kuris pakeli visas kaltes, kuris lauki visų
atgailaujančiųjų!
Tu gavai trisdešimt sidabrinių? Paskaičiuok,
Judai, ir pamąstyk, kuris pranašas jau yra buvęs tokio sandėrio auka? Garsusis
Juozapas: jis vaizduoja Jėzų, už kurį tu gavai užmokestį. Pasigailėk,
pasigailėk mūsų Tu, kuris pakeli visas kaltes, kuris lauki visų
atgailaujančiųjų!