EVANGELIJA Mt 2, 1
- 12
Jėzui
gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę
išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis
Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti". Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir
visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos
aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti
Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas
yra parašęs: Ir tu, Judo
žemės Betliejau, anaiptol nesi
menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą - Izraelį". Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos
išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė:
„Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš
nuvykęs jį pagarbinčiau". Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir
štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta
vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo
džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija
ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių
dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti
pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Šios dienos šventė kalba
apie nepasiduodančiųjų nevilčiai žmonių troškimus. Ji mums pasakoja apie
žmones, kurie nebijo aukotis, ieškoti tikrosios tiesos, atvirus Dievo malonei.
Bažnyčia mums yra tokia pat žvaigždė, kuri ragino išminčius leistis ieškoti
gimusio Karaliaus. Sprendimas, kurį vieną dieną išgirsime iš Viešpaties lūpų,
bus paremtas ne mūsų pasiekimais, pamaldumu ar prisitaikymu, bet sugebėjimu
atsiliepti į troškimą eiti pirmyn. Mums Viešpaties mokiniams, kurie jau esame
seniai Jį atradę, Viešpaties Apreiškimo šventė yra kvietimas peržengti asmeninį
pasitenkinimą savimi, kad galėtume pažvelgti į Viešpaties veidą. Kalėdų žinia
stebina, apšviečia ir klausia. Dievas ateina į pasaulį, kaip klajoklis, gimsta
gyvulių pašiūrėje, Jį sveikina paprasti žmonės: pirmiausia piemenys, paskui du
pamaldūs ir baimingi seneliai, Simeonas ir Ona, šventykloje Jį pasveikina, kaip
tautų šviesą, o šiandien išminčiai pagonys tame Kūdikyje pripažįsta Dievą, jų
ieškojimas apvainikuojamas sėkme: jie išvysta Dievo šypseną...
Išminčiai yra ieškančio,
besiilginčio ir sekančio šviesą žmogaus paveikslas. Jų mokslas jiems netrukdė
ieškoti gilesnės gyvenimo prasmės. Jie nesitenkino vien savimi, todėl atsidūrė
prieš Dievo visagalybę, stulbinančią ir nelauktą. Šiandien norint pažinti Jėzų,
būtina pabusti iš savo sąstingio, ieškoti, sekti, tyrinėti, ilgėtis...
Tik taip, Dievas
leidžiasi surandamas, tačiau tai gali padaryti tik tie, kurie jo trokšta,
ilgisi, o ne tie, kuriems Jis yra nereikalingas. Tikėjimas reiškia ne žinojimą,
o gyvenimą tikėjimu. Išminčiai yra atvaizdas žmonių, kurie, vedami tiesos
troškimo ir ilgesio, surado Dievo buvimo ženklą: kūdikį Jėzų.