EVANGELIJA
PAGAL MORKŲ 10, 46-52
Taip jie ateina į Jerichą. O iškeliaujant jam su mokiniais ir gausinga
minia iš Jericho, aklas elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus) sėdėjo prie kelio. Išgirdęs,
jog čia Jėzus Nazarėnas, jis pradėjo garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau,
pasigailėk manęs!“ Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis
dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Jėzus
sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Drąsos!
Kelkis, jis tave šaukia“. Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko
ir pribėgo prie Jėzaus. Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau
padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni, kad
praregėčiau!“ Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas
išgelbėjo tave“. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Morkaus Evangelijos pasakojimas prasideda keistai: „Taip
jie ateina į Jerichą“ (Mk 10, 46). Kitas sakinys: „Iškeliaujant jam su
mokiniais ir gausinga minia iš Jericho...“ (Mk 10, 46). Šis sakinys
neparodo Jėzaus tarnystės šiame mieste. Iš kito sakinio atrodo, jog Jėzus buvo
įžengęs į Jerichą vien tam, kad po to iš jo išeitų.
Vienas būdingų šios Morkaus temos ženklų – dažnai
vaizduojama staigumo ir netikėtumo aplinka. Pavyzdžiui, pasakojime apie Simono
uošvės pagydymą sakoma, jog Jėzus „iškart“ nuėjo į Simono ir Andriejaus
namus, o mokiniai „tuojau“ pasakė jam apie Simono uošvės ligą (žr. Mk 1,
29-31). Čia Morkus perteikia skubos atmosferą: Dangaus Karalystė čia pat!
Atsižvelgdami į tokį pasakojimų ritmą galime suprasti, jog evangelisto visiškai
netrikdė tai, jog Jėzus tik įžengia į Jerichą ir išeina iš jo. Tačiau Morkui
vis dėlto svarbu paminėti Jerichą. Tai dar vienas Dangaus Karalystės galybės
įrodymas. (8).
Pats pasakojimas taip pat dvelkia skubėjimu. Aklasis
primygtinai šaukia Jėzų. Nebodamas minios jis „dar garsiau šaukė“ (Mk
10, 48), pašauktas Jėzaus jis, „nusimetęs apsiaustą, pašoko“ (Mk 10,
50). Galiausiai po Jėzaus žodžių Bartimiejus „tuoj pat“ (Mk 10, 52)
praregi. (8).
Pirmiausia tai tikėjimas, jog tasai, į kurį
kreipiamasi, yra pakankamai galingas įvykdyti prašymą. Elgeta kreipiasi į Jėzų
kaip į Dovydo Sūnų. Tai aiškus tikėjimo visagaliu Mesiju išpažinimas.
Karališkoji galybė pasirodo kaip gailestis prašančiajam. Tam būtinas
pasitikėjimas: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ (Mk 10, 48). (8).
Jis nepaiso bandančių jį sulaikyti ir tik garsiau
šaukia: pasigailėk manęs! Elgetos atkaklumas apvainikuojamas sėkme.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad minioje Bartimiejus turėjo ir jį drąsinusių
užtarėjų: „Drąsos! Kelkis, Jis tave šaukia“. Šis maldos pavyzdys
ir mus drąsina šauktis Marijos, angelų ir šventųjų – Dievo bičiulių užtarimo.
(8)...
Bartimiejaus atkaklumas mus moko ieškoti, belsti,
prašyti ir nepasiduoti - ir tuomet, kai esame bėdų, sunkumų tamsumoje, kaip kad
Jericho neregys. Kai pasaulis ir aplinka nori mus nutildyti, turime
nepaliaujamai melsti: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Nes Dievas visada
tiesia pagalbos ranką mums ir visada yra šalia.
Vitas
Kaknevičius
SKELBIMAI
- Šį sekmadienį švenčiame
mūsų parapijos 20 metų jubiliejų. 12.00-tos
val. Šv. Mišias aukoja arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ ir
kun. Jonas Stankevičius. Pasibaigus Šv. Mišioms koncertuos Liveta ir
Pertas Kazlauskai. Po koncerto agapė.
- Lapkričio 1 dieną Šv.
Mišios bus aukojamos: 8.00; 9.00; 10.30; 12.00; 18.00 val. (po 18.00 val. Šv. Mišių tradicinė
Vėlinių procesija).
- Lapkričio 2 dieną Šv.
Mišios bus aukojamos: 8.00; 9.00; 10.30; 18.00 val.
- Lapkričio 3 dieną
šeštadienį 16 val. kun. Vito Kaknevičiaus poezijos popietė.
- Renkamos aukos
didžiojo bažnyčios lango vitražui pagaminti.
- Lietuvos Caritas
kviečia padėti nuo potvynio nukentėjusiems Indijos žmonėms, vestibiulyje padėta aukų dėžutė su Carito ženklu.
Bažnyčia mini šventuosius:
11.01 (S) VISI ŠVENTIEJI.
11.02 (S) MIRUSIŲJŲ PAMINĖJIMO DIENA.
|