2015 11 08      XXXII - sis   eilinis    sekmadienis           metai B

EVANGELIJA  Mk  12,  38 - 44 

Mokydamas Jėzus kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas". Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius".

MINTYS  PAMĄSTYMUI 

Ar nebūna taip, jog atrodo, kad Dievui esame pernelyg menki, mažyčiai? Jam nereikalingos mūsų maldos, Jam visiškai neįdomi mūsų kasdienybė? Į šiuos ir panašius mus kankinančius klausimus atsako šio sekmadienio evangelija. Jėzus tiesiog tyliais stebi ko gero kasdienes scenas šventykloje. Čia ateina žmonės melstis, atsiprašyti, aukoti auką. Kaip visuomet, čia yra visokių žmonių. Jėzus tiesiog stebi visus. Ką Jis mato? Pirmiausia tuos, kurie ateina lyg atlikti tam tikro ritualo. Jiems ir taip viskas gyvenime sekasi. Tačiau dėl viso pikto, kad būtų bent minimalus santykis su Dievu, jie ateina atlikti ritualo. Iš užančio jie traukia tik tai, kas atlieka, lyg tai Dievas jiems būtų neesminis dalykas tarp kitų, esmingesnių ir žymiai svarbesnių. Kartais susimąstau, ar Jėzus nepastebi ir šiandien taip darančių? Juk begalės yra save vadinančių tikinčiaisiais, kurie net per Velykas neišbūna Mišiose ilgiau, kaip tik iki iškilmingos procesijos pabaigos. Atrodo, ritualas atliktas. Bažnyčioj būta. Laikas pašventintas. Tačiau... Bandau įsivaizduoti, kokia veido išraiška Jėzus palydi tokius žmones. Ir kaip sutinka našlę. Tą, kuri ir taip likimo nuskriausta. Tą, kuri, kaip neretai mums atrodo, ateina tik prašyti išmaldos ir daugiau nieko. Šio sekmadienio evangelija kviečia čia tiesiog ir sustoti. Našlė prie aukų skrynios. Iš pažiūros didesnės pajuokos nė negali būti. Garbingieji atliko, ką turėjo atlikti. O ko jai čia reikia? Būtent iš šios našlės mes ir turime pasimokyti Dievui atiduoti ne likučius ir trupinius, bet visą savo gyvenimą. Aukos skrynia tegul nebūna ta vieta, kurios paskirtį įrėmina vien tik pinigėliai. Tebus tai vieta, kur galime palikti visus savo nepriteklius, skausmus - visą savo kasdienybę, visą savo gyvenimą. Nebijokime šiandien būti panašiais į tą evangelijos našlę. Galbūt kai kam reikės sukaupti visą savo gyvenimo drąsą, tačiau, nepaisant to, ryžkimės šiandien tiesiog atsistoti į tą vietą, kurioje yra tas vargšas, tylus, mažytis žmogus - našlė - ir pasivesti Viešpačiui. Atiduoti Jam visą savo gyvenimą, kuris neretai atrodo lyg du skatikai.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

11.09  Laterano bazilikos pašventinimas

11.10  Šv. Leonas Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas

11.11  Šv. Martynas Turietis, vyskupas

11.12  Šv. Juozapatas, vyskupas, kankinys