Svetainės medis   Kontaktai  
 
POPIEŽIAUS intencija kovą – kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. ARKIVYSKUPIJOS – asmeninės ir bendruomeninės malonės sugrįžti prie Kristaus ir dovanoti save Jo misijai.

2015 08 02              XVIII-sis eilinis   sekmadienis               metai B

EVANGELIJA  Jn  6,  24 - 35

Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?" O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas - Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs". Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?" Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė". Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus". Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę". Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!" Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

 

MINTYS PAMĄSTYMUI

Po duonos padauginimo žmonės matė, kaip apaštalai sėdo į valtį ir plaukė į kitą pusę. Ko gero natūraliai žmonėms kilo noras kuo ilgiau pabūti su apaštalais. Neduoti jiems ramybės. Juk jie buvo su Mokytoju.  Dar daugiau - minia ką tik buvo pavalgydinta, tad kaip nesidžiaugsi netolima praeitimi. O ir vidiniame žydų mąstymo procese tuo metu, prieš daugiau kaip du tūkstančius metų, vis labiau aiškėjo, kad tikroji duona yra Įstatymas, Dievo Žodis. Išmintis, galiausiai prieinama ir gyvuojanti Įstatyme, Išminties raštijoje pasirodo kaip „duona". Ši mintis toliau plėtota rabinizmo literatūroje. Vadovaudamiesi šia perspektyva, taip pat turėtume suprasti ir šio sekmadienio evangelijoje aprašytą Jėzaus ginčą su Kafarnaumo sinagogoje susirinkusiais žmonėmis. Jėzus pabrėžia, kad duonos padauginimo jie nesuprato kaip ženklo, nes rūpinosi tik prisivalgyti iki soties. Tuomet ir išganymas nusidažo grynai materialiomis spalvomis, visuotinės gerovės požiūriu, taip susiaurėja pats žmogus kaip toks, o Dievas iš viso dingsta iš akiračio. Juk ir mana, apie kurią rašo Senasis Testamentas, nebuvo dangaus, bet tik žemės duona. Net atėjusi iš dangaus, ji buvo viso labo tik žemiškas maistas, netgi maisto pakaitalas, kurį liautasi vartoti iš dykumos įžengus į pažadėtąją žemę. Tačiau natūralu, kad žmogus alksta ir trokšta ko nors daugiau. Jam reikia to daugiau. Žmogų kaip žmogų maitinanti dovana turi būti didesnė, kito lygmens. Ji turi tiesiog išaugti, peraugti Torą. Taip, Tora yra duona iš Dievo, bet ji parodo mums tik Dievo nugarą, ji yra tartum šešėlis. Klausytojams vis dar nesuprantant, Jėzus taria tiesiai šviesiai: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš". Viena vertus, mes turime žvelgti giliau - virš materialios duonos. Jėzus turi būti priimamas be išlygų. Tik Jis ta naujo maišymo nerauginta duona, įmesta į pasaulio gelmę, gali iš tiesų pasotinti. Ši duona yra visa ko centras ir viršūnė. Šiandien mes esame kviečiami, kaip anais laikais šventasis Pranciškus, eiti ir atstatyti Bažnyčią. Atstatysime Ją tik patys eidami link Jėzaus. Aną, mažytę Porciunkulės bažnytėlę atstatė šventasis Pranciškus Asyžietis. Žmogus, savo amžininkų laikytas tiesiog išsišokėliu, nes drįso vietos vyskupo akivaizdoje nusimesti drabužius ir išsižadėti buvusio, atrodo, pakankamai padoraus gyvenimo. Žmogus, išgirdęs Viešpaties kvietimą. Eiti, atstatyti Bažnyčia. Ką tai reiškia? Kur link Viešpats kviečia? Apie kokią Bažnyčią kalbama?  Atsakant į šiuos klausimus visada reikia nepamiršti, kad Bažnyčia esame mes. Mes matome Ją, keliaujančią žemės keliais per klaidų, išbandymų, netobulumų vingius. Mes esame Bažnyčia, nes šalia mūsų yra brolis ir sesuo. Matome  savo brolį. Klydusį. Galbūt ir dabar esantį klaidos liūne. Matome sergantį ir apleistą. Atstatyti Bažnyčią - tai ne tik kontempliuoti gailestingumą, bet ir jį laikyti savo gyvenimo, savo kasdienybės tikrove. Ar drįstame? Ar mūsų rankos yra nukreiptos į  esantį šalia, o gal tik apsiribojame apkalbomis? Ar patys, kaip apaštalai, nešame Viešpaties padaugintos duonos ir Ją dalijame žmonėms, ar drįstame rinkti nuo žemės tos duonos likučius? Atstatyti Bažnyčią - nebūti pasyviems. Tai išeiti iš savęs ir eiti pas Jėzų. Rinktis vien tik Jį, juk Jis yra iš dangaus nužengusi Duona.

SKELBIMAI

  • Ateinantis trečiadienis - parapijos ligonių diena. 18 val. švenčiamos šv. Mišios. Bendruomeniškai švenčiamas Ligonių patepimo sakramentas.
  • Ateinantis penktadienis - pirmasis mėnesio penktadienis. Prieš vakaro Šv. Mišias vyks Švč. Sakramento adoracija, bus kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija ir atsilyginimo malda.
  • Kviečiame skaityti religinę literatūrą: žurnalus „Artuma", „Bernardinai.lt", meditacijų knygelę „Žodis tarp mūsų", maldyną „Magnificat".

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

08.04  Šv. Jonas Marija Vianėjus, kunigas

08.05  Švč. Marijos bazilikos pašventinimas (Snieginė)

08.06  Kristaus Atsimainymas

08.07  Šv. Sikstas II, popiežius, kankinys, ir jo draugai kankiniai; šv. Kajetonas, kunigas

08.08  Šv. Domininkas, kunigas


 

Kraujo relikvija

Šv. MIŠIOS prašant
šv. Jono Pauliaus II užtarimo –
kiekvieno mėnesio 22 dieną
12 valandą.

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas